​
​

Laisvė nuo savęs Perskaityk: Filipiečiams 2, 5-8 „Meilė [...] neieško sau naudos.“ (1 Kor 13, 4-5) Ar kada nors mąstei apie laisvę kitu aspektu – ne apie laisvę ką nors nuveikti, o apie laisvę nuo ko nors? Ar bent nutuoki, koks džiaugsmas suvokti, kad yra dalykų, kurių tu neprivalai daryti? Viena rečiausiai aptarinėjamų laisvės rūšių – būti laisvam nuo savęs paties. Nebūtina rasti savo kelią, juo eiti, daryti tik taip, „kaip aš pasakiau“. Nėra didesnės vergystės, kaip vidinis mygimas kiekvienoje situacijoje ieškoti ir pasirinkti savo kelią. Niekas pasaulyje taip greitai nesuardo santykių, kaip vergiškas pasidavimas savo užgaidoms. Šita tironija užteršia santuoką, draugystę, vaikų ir tėvų santykius. Dievo Žodis aiškiai sako, kad mes galime būti iš to išvaduoti. Kai apaštalas Paulius sako, kad meilė neieško sau naudos (1 Kor 13), jis kaip tik ir kalba apie mygimą įgyvendinti savus planus. Juk nuodėmės pamatas yra mano savanaudiškumas, todėl aš iš prigimties reikalausiu, kad viskas būtų atlikta taip, kaip noriu aš. Bet jeigu esu krikščionis, turiu kartą ir visiems laikams suprasti, kad mano gyvenimą toliau diktuos ne mano savivalė, o Kristaus valia. Jo valia turi būti aukščiausia, o tai reiškia, kad mano valia turi būti nukryžiuota. Viešpats Jėzus gyvenime mums leidžia tiek daug kartų suklupti ir klysti, kad pamatytume, jog su savo valia toli nenuvažiuosime. Mes dažnai klystame ir turėtume pasimokyti, kad nevalia spausti kitų daryti taip, kaip mums atrodo, nebent būtų visiškai aišku, kad tokia yra dieviška valia. Kai nusilenkiame vienas kitam ir Kristui, mūsų žmogiškuose santykiuose prasideda išgydymas ir augimas. ​