Kai meilė tampa malda
Vieną rudens vakarą, kai miestas skendo lietuje, o gatvių žibintai atrodė lyg pavargusios žvaigždės, Gabija sėdėjo bažnyčios gale. Ji nebuvo tikra, ar atėjo melstis, ar tiesiog pasislėpti.
Paskutinė stotelė
Traukinys pajudėjo be garso, tarsi visada būtų važiavęs. Neatsimenu momento, kada įlipau — tik tai, kad jau sėdėjau prie lango, o stikle slinko vaizdai, kurių dar nesupratau. Vagone buvo daug žmonių: vieni triukšmingi, kiti tylūs, kai kurie juokėsi taip, lyg kelionė niekada nesibaigs.
